H a s sa m i m a r l a rı

10  Download (0)

Tam metin

(1)

MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS

ORTOPEDIJOS IR TRAUMATOLOGIJOS KLINIKA Karolis Paulauskas

Ūmaus Achilo sausgyslės plyšimo gydymo metodai, jų palyginimas.

Baigiamasis magistro darbas

(2)

TURINYS

1. SANTRAUKA 3

2. SUMMARY 5

3. INTERESŲ KONFLIKTAS 7

4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS 7

5. SĄVOKOS 8

6. SANTRUMPOS 9

7. ĮVADAS 10

7.1 Tiriamoji problema, darbo aktualumas ir reikšmė 10

8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 11

9. LITERATŪROS APŽVALGA 12

9.1 Achilo sausgyslės anatomija 12

9.2 Achilo sausgyslės biomechanika 12

9.3 Achilo sausgyslės plyšimo epidemiologija 13

9.4 Achilo sausgyslės plyšimo etiologija 13

9.5 Achilo sausgyslės plyšimo diagnozavimas 14

9.6 Achilo sausgyslės plyšimo radiologiniai radiniai 14

9.7 Achilo sausgyslės plyšimo gydymas 15

9.7.1 Konservatyvus gydymo metodas 15

9.7.2 Chirurginis gydymo metodas 16

10. TYRIMO METODIKA 18

10.1 Tyrimo tipas 18

10.2 Paieškos metodai 18

10.3 Straipsnių įtraukimo ir atmetimo į sisteminę literatūros apžvalgą kriterijai 18

11. REZULTATAI 20

11.1. Mokslinių straipsnių charakteristika 20

12. REZULTATŲ APTARIMAS 26

13. IŠVADOS 28

13. LITERATŪROS SĄRAŠAS 29

PRIEDAI 33

(3)

1. SANTRAUKA

Autorius: Karolis Paulauskas

Pavadinimas: Ūmaus Achilo sausgyslės plyšimo gydymo metodai, jų palyginimas.

Tikslas: Naudojantis mokslinėmis publikacijomis išsiaiškinti ir palyginti galimus ūmaus Achilo sausgyslės plyšimo gydymo metodus bei jų efektyvumą.

Uždaviniai:

1. Naudojantis moksline literatūra, apžvelgti konservatyvius ūmaus Achilo sausgyslės plyšimo gydymo metodus ir įvertinti jų efektyvumą.

2. Remiantis mokslinėmis publikacijomis, įvertinti tradicinius chirurginius ūmaus Achilo sausgyslės plyšimo gydymo metodus bei jų efektyvumą.

3. Naudojantis moksline literatūra, palyginti ūmaus Achilo sausgyslės plyšimo konservatyvaus ir chirurginio gydymo efektyvumą.

Tyrimo dalyviai ir metodai: Mokslinės publikacijos buvo ieškomos „PubMed“ duomenų bazėje, naudojant pasirinktus raktinius žodžius bei jų derinius. Straipsniai atrinkti pagal išvardintus įtraukimo (straipsniai parašyti 2010–2020 m., nesidubliuojantys, straipsniai anglų kalba bei paremti perspektyviniais klinikiniais tyrimais, kuriose naudota ATRS ir apskaičiotas pakartotinas sausgyslės plyšimo dažnis) ir atmetimo kriterijus (straipsniai senesni nei 2010 m., besidubliuojantys, ne anglų kalba parašyti straipsniai, apžvalginiai straipsniai). Išanalizuota ir apibendrinta publikacijose pateikta informacija.

Rezultatai: Atlikus paiešką elektroninėje duomenų bazėje, iš rastų 654 publikacijų, galutiniam vertinimui atrinktos 7, atitinkančių visus įtraukimo kriterijus bei nagrinėjamą temą. Atrinktuose tyrimuose bendras tiriamųjų skaičius sudaro 952. Atskiruose straipsniuose tiriamųjų imtis svyruoja nuo 37 iki 538.

(4)

Išvados:

1. Darbe buvo analizuoti konservatyvūs ūmaus Achilo sausgyslės plyšimo metodai: funkcinis įtvaras, kojos imobilizacija gipsu, ankstyvas ir vėlyvas pėdos minimas. Palyginus šiuos konservatyvius gydymo metodus, buvo pastebėti geresni ankstyvieji gydymo rezultatai naudojant funkcinį įtvarą, tačiau gydymo pabaigoje nebuvo statistiškai reikšmingas efektyvumo ir saugumo skirtumas tarp konservatyvaus gydymo metodų.

2. Darbe taip pat buvo apžvelgti chirurginiai ūmaus Achilo sausgyslės plyšimo metodai: atviras ir perkutaninis. Palyginus šiuos chirurginius gydymo metodus nebuvo pastebėtas statistiškai reikšmingas gydymo efektyvumo ir saugumo skirtumas.

(5)

2. SUMMARY

Author: Karolis Paulauskas

Name of research: Comparison of treatment methods of acute Achilles tendon rupture.

Aim: To find out and compare possible methods of treatment of acute Achilles tendon rupture and their effectiveness using scientific publications.

Tasks:

1. To review conservative methods of treatment of acute Achilles tendon rupture using scientific literature and to evaluate their effectiveness.

2. To evaluate traditional surgical methods for the treatment of acute Achilles tendon rupture and their effectiveness on the basis of scientific publications.

3. Using the scientific literature to compare the effectiveness of conservative and surgical treatment of acute Achilles tendon rupture.

Methods: The search for scientific publications was executed on the PubMed databases, using selected keywords and their combinations. Articles were selected based on the stated criteria for inclusion (articles written 2010-2020m., non-duplicate articles written in English, articles based on prospective research using ATRS and calculating re-burst rupture) and exclusion (articles older than 2010m., duplicate articles or not written in English, review articles). The information presented in the publications was analysed and summarized

Results: After carrying out the search in electronic database, 654 publications were discovered and only the ones that meet all the requirements were selected. There were 7 of those. Overall number of subjects in the selected publications – 952. The take of subjects in individual publications vary from 37 to 538.

(6)

Conclusions:

1. Conservative methods of acute Achilles tendon rupture were analyzed in the work: functional brace, cast immobilization, weigh-bearing and non weight-bearing. A comparison of these conservative treatments showed better early treatment outcomes using functional brace, but there was no statistically significant difference in efficacy and safety between conservative treatments at the end of treatment.

2. Surgical methods of acute Achilles tendon rupture were also reviewed in the work: open and percutaneous. No statistically significant difference in treatment efficacy and safety was observed when comparing these surgical treatments.

(7)

3. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Etikos komiteto leidimo, atliekant sisteminę literatūros apžvalgą, nereikia.

(8)

5. SĄVOKOS

ATRS – (angl. Achilles Tendon Rupture Score) klausimynas subjektyviai vertina pacientų juntamus simptomus ir fizinį aktyvumą po ūmaus Achilo sausgyslės plyšimo. Klausimyną sudaro 10 klausimų, kurių įvertis nuo 0 iki 10. Skalėje 0 balų rodo didelį fizinį apribojimą ir daugiau simptomų, o 10 – jokių apribojimų ir simptomų.

LSI – santykis tarp pažeistos galūnės ir nepažeistos galūnės balais, išreikštas procentais (angl. limb symmetry index).

(9)

6. SANTRUMPOS

(10)

7. ĮVADAS

7.1 Tiriamoji problema, darbo aktualumas ir reikšmė

Achilo sausgyslė yra stipriausia ir didžiausia sausgyslė žmogaus kūne, bet ir dažniausiai plyštanti. Dažnis svyruoja nuo 11 iki 37 atvejų 100 000 gyventojų [1]. Vyrai yra nuo 2 iki 12 kartų labiau linkę į Achilo sausgyslės plyšimą nei moterys. [2]

Pastaruoju metu Achilo sausgyslės plyšimas yra dažnėjanti problema [3,4] dėl populiacijos senėjimo, didėjančio nutukimo ir padažnėjusio dalyvavimo sporte [5]. Įprastai sausgyslė plyšta apie 2– 6 cm nuo jos prisitvirtinimo prie kulnakaulio vietos [6]. Rizikos veiksniai, lemiantys plyšimą: didėjantis amžius, Achilo tendinopatija, sisteminiai kortikosteroidai, prieš tai buvusios steroidų injekcijos į arba aplink Achilo sausgyslę ir fluorchinolonų vartojimas [7].

(11)

8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas – naudojantis mokslinėmis publikacijomis, išsiaiškinti ir palyginti galimus ūmaus Achilo sausgyslės plyšimo gydymo metodus bei jų efektyvumą.

Uždaviniai:

1. Naudojantis moksline literatūra, apžvelgti konservatyvius ūmaus Achilo sausgyslės plyšimo gydymo metodus ir įvertinti jų efektyvumą.

2. Remiantis mokslinėmis publikacijomis, įvertinti tradicinius chirurginius ūmaus Achilo sausgyslės plyšimo gydymo metodus bei jų efektyvumą.

(12)

9. LITERATŪROS APŽVALGA

9.1 Achilo sausgyslės anatomija

Užpakalinėje blauzdos dalyje esantis trigalvis blauzdos raumuo yra sudarytas ir dvilypio blauzdos ir plekšninio raumenų. Arčiausiai paviršiaus esantis dvilypis blauzdos raumuo turi dvejas galvas. Vidinė galva prasideda nuo vidinio šlaunikaulio krumplio, o šoninė galva nuo išorinio šlaunikaulio krumplio. Plekšninio raumens pradžia yra nuo šeivikaulio galvos užpakalinės dalies. Ties blauzdos viduriu šie raumenys susijungia ir pereina į Achilo sausgyslę, kuri toliau tvirtinasi prie kulnakaulio gumburo. Pačią Achilo sausgyslę sudaro trys plokščios ir plačios aponeurozės nuo kiekvieno trigalvio blauzdos raumens [13].

Kegerio riebalų plokšelė yra Kegerio trikampyje, kuris yra tarp priekinės Achilo sausgyslės dalies, užpakalinės blauzdikaulio dalies ir viršutinės kulnakaulio dalies. Manoma, kad jo funkcija – sutepti priekinę Achilo sausgyslės dalį ir sumažinti spaudimą nuo sausgyslės. Tarp sausgyslės ir kulnakaulio ir tarp odos bei sausgyslės yra tepaliniai maišeliai (bursa), kurių funkcija – sumažinti trintį tarp sausgyslės ir aplinkinių audinių [14].

Leidžiantis Achilo sausgyslei, jos skaidulos pasisuka 90°. Tai skaidulos, kurios proksimalinėje dalyje buvo išsidėsčiusios prie vidinės dalies ir toliau pasisuka į užpakalinę. Šis veiksmas leidžia padidinti sausgyslės gebėjimą prisitaikyti prie jos ištempimo [15]. Dvilypis blauzdos raumuo yra atsakingas už kelio ir čiurnos lenkimą bei pėdos supinaciją. Plekšninis raumuo lenkia pėdą ir atlieka pėdos supinaciją. Dvilypis raumuo turi daugiau baltų II tipo skaidulų, kurios atsakingas už greitą veiksmą (ypač svarbu bėgimo metu). Plekšninis raumuo turi daugiau lėtųjų, raudonųjų I tipo skaidulų, kurios atsakingos už laikyseną [16]. Trigalvį blauzdos raumenį inervuoja n. tibialis [17].

Achilo sausgyslė neturi sinovijinio dangalo, bet ją dengia gausus vaskuliarizuotas paviršinis sluoksnis (lot. paratenon), kuris atsakingas už sausgyslės audinių mitybą. Proksimalinę ir distalinę Achilo sausgyslės dalis maitina užpakalinė blauzdos arterija, o vidurinę dalį (2–6 cm nuo sausgyslės prisitvirtinimo prie kulnakaulio) maitina šeivinė arterija [18]. Kadangi vidurinė sausgyslės dalis yra prasčiausiai aprūpinama krauju, ji yra labiausiai paveikiama degeneracijos ir būtent šioje vietoje dažniausiai įvyksta plyšimas [19].

9.2 Achilo sausgyslės biomechanika

(13)

veikiant jėgoms jos išsilygina, o pati sausgyslė prailgėja. Skaidulos išsilygina sausgyslei išsitempus daugiau kaip 2 % ir gali grįžti į pradinę savo formą neviršijus 4 %. Tačiau esant didesniam kaip 4 % jos ilgio pertempimui, atsiranda mikrotraumos, o viršijus 8 % – atsiranda makroskopiniai pažeidimai ir sausgyslė plyšta [15].

Sausgyslės stiprumas priklauso nuo jos storumo ir kolageno skaidulų išsidėstymo. Nustatyta, kad 1 cm2 Achilo sausgyslės audinio gali atlaikyti 500–100 kg. Bėgimo metu Achilo sausgyslė gali pasiekti iki 9 kN apkrovą (tai prilygsta 12,5 kartų padidėjusiai kūno masei), lėto ėjimo metu – 2,6 kN, o minant dviratį – mažiau nei 1 kN [20].

9.3 Achilo sausgyslės plyšimo epidemiologija

Achilo sausgyslės plyšimas pasitaiko apie 20 % iš visų stambiųjų sausgyslių plyšimų [21]. Dažnis svyruoja nuo 11 iki 37 atvejų 100 000 gyventojų [1]. Vyrai nuo 2 iki 12 kartų labiau linkę į Achilo sausgyslės plyšimą nei moterys [2].

(14)

Sisteminiai faktoriai, lemiantys sausgyslių plyšimą, gali būti: lėtinis inkstų nepakankamumas, kolageno deficitas, cukrinis diabetas, podagra, infekcijos, sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas, skydliaukės ir prieskydinės liaukos ligos. Achilo sausgyslės plyšimui taip pat gali turėti įtakos pėdos ligos, pavyzdžiui, gaubta pėda (pes cavus), nepakankama trigalvio blauzdos raumens funkcija, ribojama pėdos dorsofleksija, varus blauzdikaulio deformacija [23].

Ūmaus Achilo sausgyslės plyšimo traumos mechanizmą galima suklasifikuoti į tris kategorijas: 1. Staigus atsispyrimas su priekine pėdos dalimi esant pilnai ištiestai kojai per kelio sąnarį. 2. Staigi ir netikėta pėdos dorsifleksija (pvz., paslydus, suklupus). 3. Stipri dorsifleksija pėdai esant plantarinės fleksijos pozicijoje (pvz., nušokant iš aukščiau) [24].

9.5 Achilo sausgyslės plyšimo diagnozavimas

Dažniausiai ūmaus Achilo sausgyslės plyšimo diagnozei patvirtinti pakanka nuodugniai surinktos anamnezės ir fizinio ištyrimo. Didžioji dalis pacientų yra vyrai tarp 30–40 metų, kurie skundžiasi ūmiu skausmu, atsiradusiu bėgimo ar šuolio iš aukščio metu ir staigiai atsiradusiu vaikščiojimo sutrikimu. Pacientai su ūmiu Achilo sausgyslės plyšimu dažnai nurodo, kad esant pėdos dorsofleksijoje, išgirdo pokštelėjantį garsą užpakalinėje šlaunies dalyje ar pajautė lyg būtų kažkas įspyręs į užpakalinę čiurnos dalį. Įvykus Achilo sausgyslės plyšimui, būdinga plantarinės fleksijos silpnumas, sutrikusi pusiausvyra ir eisena [25].

Remiantis Amerikos ortopedų chirurgų akademijos klinikinėmis gairėmis, diagnozuoti ūmų Achilo sausgyslės plyšimą galima esant dviem ir daugiau teigiamų fizinių testų: 1. Teigiamas Tomsono testas. 2. Sumažėjusi pėdos plantarinės fleksijos jėga. 3. Palpuojant jaučiamas defektas. 4. Padidėjusi pasyvi čiurnos dorsifleksija. Taip pat svarbu diferencijuoti sporto metu įvykusias traumas nuo žemos energijos sužeidimų, kurie dažnai siejami su degeneraciniais sausgyslės procesais, chronine tendinoze, anamnezėję steroidų injekcijas ar vyresnį amžių [26].

9.6 Achilo sausgyslės plyšimo radiologiniai radiniai

(15)

Rentgenologinis tyrimas (šoninis čiurnos vaizdas) gali būti naudojamas gydymo planavimui. Jis padeda nustatyti sausgyslės patinimą ir padidėjusį minkštųjų audinių tankį Kagerio riebalų plokštelėje. Taip pat lyginant su kitais radiologiniais tyrimais, galima efektyviau nustatyti pažeidimus dėl kalficikacijos, Haglundo sindromą ar kulnakaulio avulsinį lūžį [28].

9.7 Achilo sausgyslės plyšimo gydymas

Ūmaus Achilo sausgyslės plyšimo gydymą galima suskirstyti į chirurginį ir konservatyvų. Koks gydymas pasirenkamas, priklauso nuo chirurgo ir pačio paciento. Chirurginis gydymas atliekamas atviru, minimaliai atviru ar perkutaniniu būdu, o konservatyvus – imobilizacija arba funkciniu įtvaru [9].

Tinkamai gydant pacientą, normali vaikščiojimo ir lipimo laiptais funkcija atsistato vidutiniškai per 12 savaičių po gydymo, o sportuoti galima pradėti po 9 mėn. [18]. Gydymo tikslas yra atstatyti sausgyslės vientisumą, jos ilgį, jėgą ir grąžinti pacientą į įprastą kasdienę fizinę veiklą. Tačiau vis dar nesutariama, kuris gydymo metodas yra optimaliausias. Chirurginio gydymo metu yra mažesnė pakartotino sausgyslės plyšimo rizika, tačiau šis gydymo metodas siejamas su didesnėmis žaizdų komplikacijomis [29,30].

Vyresniems, mažiau aktyviems arba turintiems gretutinių ligų pacientams rekomenduojamas konservatyvus gydymo metodas, o chirurginis gydymo metodas labiau rekomenduojamas jauniems, fiziškai aktyviems pacientams bei asmenims, kuriems konservatyvus gydymas buvo nesėkmingas. Visiems pacientams, nepaisant pasirinkto gydymo metodo, turėtų būti taikoma fizioterapija, kuri yra neatsiejama nuo tinkamo gydymo tęstinumo [6].

9.7.1 Konservatyvus gydymo metodas

(16)

ant pažeistos galūnės. Naujausi tyrimai pabrėžia ankstyvosios reabilitacijos naudą konservatyviai gydant ūminį Achilo sausgyslės plyšimą [32].

Saleh ir bendraautoriai [33] palygino 8 savaičių galūnės imobilizaciją su 3 savaičių imobilizacija, po kurios sekė ankstyva mobilizacija funkciniu įtvaru. Jie nustatė, kad naudojant funkcinį įtvarą, sparčiau atsistatė pėdos dorsifleksija ir pacientai greičiau galėjo užsiimti įprastine fizine veikla. Iki 6 mėn. po traumos leidžiama žemo intensyvumo veikla, kuri yra po truputį didinama. Po 6 mėn. jau leidžiama aukšto intensyvumo veikla, tokia kaip futbolas ar krepšinis. [12]. Siekiant atstatyti blauzdos raumenų jėgą, kuri buvo prieš traumą, reabilitacija turėtu būti pakankamai agresyvi pirmus metus po traumos, ypač pirmuosius 6 mėn.. Taip yra todėl, kad blauzdos raumenų jėgos atsistatymas negali būti užtikrintas nei konservatyvaus, nei operacinio gydymo praėjus 1 m. po traumos. Lantto ir bendraautorių tyrime pacientų po ūmaus Achilo sausgyslės plyšimo blauzdos raumenų jėga neatsistatė į normos ribas net po 11 metų ir izokinetinė jų jėga pasikeitė minimaliai, lyginant su gydymu, atliktu iki 1 metų po plyšimo [34].

9.7.2 Chirurginis gydymo metodas

Operacinį gydymą galima suskirstyti į atvirą, minimaliai atvirą ir perkutaninį [35]. Angiografijos metodu buvo patvirtinta vidinės Achilo sausgyslės dalies hipervaskuliarizacija, kuriai pasirinkta tinkamiausia prieiga – išorinė vidinė pėdos dalis [36]. Operacijos tikslas – atstatyti sausgyslės ilgį bei jos vientisumą. Ilgis nustatomas operacijos metu, lyginant su sveikos galūnės sausgysle. Norint išvengti infekcijos, svarbu gerai susiūti išorinį sausgyslės sluoksnį (lot. paratenon). Atvira operacija duoda gerus rezultatus, bet yra siejama su paviršinėmis ir giliosiomis žaizdų komplikacijoms, dėl kurių gali tekti pacientą operuoti [34].

Perkutaninė operacija atliekama per nedideles incizijas. Per šias incizijas yra susiuvami plyšusios sausgyslės galai, tada suvedus galus arčiau yra surišamas mazgas pėdai esant plantarinės fleksijos padėtyje. Ši operacija siejama su mažesne rizika žaizdų infekcijai, bet yra didesnė rizika pažeisti staibinį nervą (n. suralis)[35].

(17)

per plyšusios sausgyslės distalinį ir proksimalinį galą praeina trys siūlės. Tuomet įrankis yra ištraukiamas kartu su siūlų galais, kurie ėjo per odą. Siūlų galai traukiami į priešingas pusės ir padaromas mazgas, pėdai esant plantarinės fleksijos padėtyje[35].

Lyginant perkutaninę operaciją su minimaliai atvira technika ir atvira operacija, nustatyta mažesnė žaizdos komplikacijų rizika ir geresnės kosmetinės išeitys. Tačiau bendrai komplikacijų dažnis tarp perkutaninės operacijos, minimaliai atviros ir atviros nebuvo reikšmingai skirtingas [35].

(18)

10. TYRIMO METODIKA

10.1 Tyrimo tipas

Šio tyrimo tipas yra sisteminė literatūros apžvalga.

10.2 Paieškos metodai

Mokslinės literatūros sisteminė apžvalga buvo rengiama remiantis PRISMA (Preferred Reporting Item for Systematic Review and Meta-Analyses) sisteminės apžvalgos reikalavimais. Paieškai pasirinkta kompiuterinė bibliografinė medicininė duomenų bazė „PubMed” (MEDLINE). Straipsnių publikavimo data nebuvo apribota. Paieška atlikta naudojant šių raktinių žodžių kombinacijas anglų kalba: „acute“, „Achilles“, „tendon“, „rupture“ ir „treatment“. Duomenų bazėje naudoti filtrai: research articles, english, 10 years.

Paskutinė paieškos data: 2020 m. 04 mėn.

10.3 Straipsnių įtraukimo ir atmetimo į sisteminę literatūros apžvalgą kriterijai

Į literatūros sisteminę apžvalgą buvo įtraukta: 1. Publikacijos su atvira prieiga iš LSMU tinklo; 2. Tyrimai, ne senesni nei 10 metų;

3. Publikacijos, parašytos anglų kalba;

4. Mokslinės publikacijos iš bet kurios pasaulio šalies;

5. Publikacijos, kuriose aptariami ūmaus Achilo sausgyslės plyšimo gydymo metodai (chirurginis (atviras, perkutaninis) ir konservatyvus (funkcinis įtvaras, galūnės imobilizacija));

6. Tyrime gydymo efektyvumas vertinamas naudojant ATRS, vertinamas pakartotinis sausgyslės plyšimo dažnis;

7. Tyrimų tipas: perspektyviniai tyrimai. Straipsnių atmetimo kriterijai:

1. Publikacijos, parašytos ne anglų kalba; 2. Tyrimai, senesni nei 10 metų;

(19)

5. Literatūros apžvalgos;

6. Ekspertų komentarai, redakciniai straipsniai; 7. Negalima prieiga prie publikacijų iš LSMU tinklo; 8. Publikacijos, turiniu neatitinkančios nagrinėjamos temos; 9. Publikacijos, kuriose analizuojamas netinkamas tyrimo tipas.

Atlikus publikacijų paiešką pagal raktinius žodžius ir jų kombinacijas, iš viso rasti 654 moksliniai straipsniai. Paieškos sistemoje pritaikius filtrus, dar atmesti 609 straipsniai: ne klinikiniai tyrimai, parašyti ne anglų kalba, senesni negu 10-ies metų bei be galimybės peržiūrėti pilno teksto. Peržvelgus rastų publikacijų pavadinimus bei santraukas, atmesti dar 30 iškeltų kriterijų neatitinkantys straipsniai. Likusieji 15 straipsnių išanalizuoti pilnai. Galiausiai, atrinkti 7 straipsniai sisteminei literatūros apžvalgai. Straipsnių atranka pavaizduota 1 pav.

1 pav. Tyrimų atrankos schema pagal PRISMA rekomendacijas

Pirminė paieška „Pubmed“ duomenų bazėje, naudojant raktinių žodžių kombinacijas: „acute“, „Achilles tendon“, „rupture“ ir „treatment“

n = 654

Naudojant filtrus: „english“, „10 years“, „full text“ ir „clinical trial“

n = 654 Straipsniai, senesni nei 10 metų, parašyti ne anglų kalba, ne klinikiniai tyrimai ir

neturintys prieigos prie pilno teksto

n = 609 Straipsnių tinkamumo analizė pagal

pavadinimą ir santrauką n = 45

Straipsniai, atmesti atlikus pavadinimo ir santraukos analizę

n = 30 Antrinė paieška, atliekant

(20)

11. REZULTATAI

11.1. Mokslinių straipsnių charakteristika

Į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti 7 straipsniai. Visuose juose analizuojami perspektyviniai tyrimai. Publikacijose aprašomi tyrimai atlikti įvairiose pasaulio valstybėse: du Švedijoje, du Danijoje, du Jungtinėje Karalystėje ir vienas Turkijoje.

Straipsniai paskelbti tarp 2010 ir 2020 metų.

Atrinktuose tyrimuose bendras tiriamųjų skaičius sudaro 952. Atskiruose straipsniuose tiriamųjų imtis svyruoja nuo 37 iki 538.

Lentelė Nr. 1 Publikacijų apibūdinimas

Eil. Nr.

Autoriai, data Tyrimo atlikimo šalis

Tyrimo tipas Tiriamųjų skaičius (n) Taikyti gydymo metodai 1. Costa ir kt. 2020 [39] Jungtinė Karalystė Perspektyvinis 538 Konservatyvus: imobilizacija vs funkcinis įtvaras 2. Korkmaz ir kt. 2015 [40]

Turkija Perspektyvinis 47 Konservatyvus:

ankstyvas pėdos minimas vs vėlyvas pėdos minimas

3. Barfod ir kt. 2014 [41]

Danija Perspektyvinis 60 Konservatyvus:

ankstyvas pėdos minimas vs vėlyvas pėdos minimas

4. Kastoft ir kt. 2019 [42]

Danija Perspektyvinis 37 Konservatyvus:

ankstyvas pėdos minimas vs vėlyvas pėdos minimas.

5. Nilsson-Helander ir kt. 2010 [31]

Švedija Perspektyvinis 97 Chirurginis (atviras) vs konservatyvus

6. Olsson ir kt. 2013 [43]

(21)

7. Carmont ir kt. 2013 [44] Jungtinė Karalystė Perspektyvinis 73 Chirurginis (perkutaninis)

Costa ir kolegų atliktame tyrime 2020 m. [39] dalyvavo 538 pacientai (426 vyrų ir 112 moterų, kurių vidutinis amžius 48,7 m.), kuriems ūmus Achilo sausgyslės plyšimas buvo gydomas konservatyviai. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: imobilizacija gipsu (n = 266) ir funkciniu įtvaru (n = 274). Pirminis gydymo efektyvumas buvo vertinamas naudojant ATRS (intervalas nuo 0 iki 100 balų, kai mažesnis balas reiškia didesnį fizinio aktyvumo apribojimą ir daugiau simptomų). Gydymo saugumas buvo vertinamas pagal pakartotino sausgyslės plyšimo dažnį.

Pacientams, kuriems buvo taikyta galūnės imobilizacija gipsu, 8-ą savaitę po gydymo ATRS vidurkis buvo 35,3 balai, o pacientams, kuriems taikytas funkcinis įtvaras, ATRS vidurkis siekė 40,3 balus. Galima matyti, kad rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (p < 0.005). Vis dėlto, 3-ią, 6-ą ir 9-ą mėn. ATRS balo vidurkis tarp grupių buvo statistiškai nereikšmingas (atitinkamai p = 0,34, p = 0,85, p = 0,44).

Pakartotinis sausgyslės plyšimas buvo nustatytas 17 (6 %) pacientų, gydytiems galūnės imobilizacija, ir 13 (5 %) pacientų, gydytiems funkciniu įtvaru. Rezultatai statistiškai nebuvo reikšmingi (p = 0.40). Pagal gautus tyrimo rezultatus, galima matyti, kad konservatyvus gydymo metodas naudojant funckinį įtvarą 8-ą savaitę buvo efektyvesnis, tačiau nuo 3 mėn. nesiskyrė nuo gydymo naudojant galūnės imobilizaciją.

Korkmaz ir bendraautorių 2015 metų [40] tyrime buvo tirti 47 pacientai (39 vyrai, 8 moterys), dėl ūmaus Achilo sausgyslės plyšimo gydyti konservatyviai, naudojant galūnės imobilizaciją. Jie buvo suskirstyti į dvi grupes: pirma grupė (n = 23), kurie galėjo pėdą minti nuo pirmos gydymo dienos, ir antra grupė (n = 24), kurie pėdos negalėjo priminti 4 savaites. Gydymo efektyvumui vertinti buvo naudojama ATRS, PAS skalės bei vertinamas komplikacijų dažnis.

(22)

Barfod ir bendraautorių 2014 m. [41] atliktame tyrime buvo atrinka 60 pacientų (48 vyrai ir 12 moterų, kurių amžiaus vidurkis – 40,1 m.). Pacientai buvo gydyti konservatyviai ir padalinti į dvi grupes: funkcinę grupę (n = 30), kurie galėjo minti pėdą nuo pirmos dienos, ir kontrolinę grupę (n = 30), kurie pėdą galėjo minti nuo 6-os savaitės. Pirminis efektyvumas buvo vertinamas naudojant ATRS skalę 6-ą ir 12-ą mėn. po gydymo. Antriniai efektyvumo kriterijai: pasistiebimai ir pakartotinio sausgyslės plyšimo dažnis.

Įvertintus funkcinę grupę pagal ATRS 6-ą mėn. po gydymo, nustatytas 61,1 balo vidurkis, o 12-ą mėn. – 73,4 balai. Kontrolinės grupės ATRS vidurkis 6-12-ą mėn. buvo 67,0 balai, o 12-12-ą mėn. – 74,4 balai. Abiejų grupių ATRS balo vidurkis nuo 6-o iki 12-o mėn. padidėjo reikšmingai (p <0,05), tačiau lyginant tarp grupių 6-ą ir 12-ą mėn. skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (atitinkamai p = 0.27 ir p = 0.81).

Funkcijai įvertinti buvo naudojami pasistiebimo pratimai ir apskaičiuotas LSI vidurkis. 6-ą mėn. funkcinės grupės pacientų rezultatų vidurkis siekė 40 %, o kontrolinės grupės – 36 %. 12-ą mėn. funkcinės grupės vidurkis buvo 53 %, o kontrolinės – 58 %. Vertinant rezultatus nuo 6-o iki 12-o mėn., pacientų funkcija padidėjo statistiškai reikšmingai (p < 0.05), tačiau įvertintus tarp grupių rezultatai buvo statistiškai nereikšmingi. Tyrimas parodė, kad Achilo sausgyslė pakartotinai plyšo 3 (10 %) pacientams iš funkcinės grupės ir 2 (7 %) pacientams iš kontrolinės grupės, tačiau šie skaičiai buvo statistiškai nereikšmingi (p = 1,00).

Vidutinė sirgimo trukmė tarp grupių nebuvo statistiškai reikšminga (p = 0,58): funkcinė grupė (52 dienos) ir kontrolinė grupė (58 dienos). Taip pat rezultatai parodė, kad funkcinė grupė greičiau grįžo prie sportinės veiklos (vidurkis 143 dienos) nei kontrolinė grupė (181 dienos), tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p = 0.36). Iš viso 8 pacientai (16 %) per 1 metus grįžo prie prieš traumą buvusios sportinės veiklos. Ir tik vienam pacientui kontrolinėje grupėje buvo nustatytas sunkus sausgyslės prailgėjimas, kuriam buvo taikytas chirurginis gydymas. Kitų komplikacijų nebuvo pastebėta.

Pagal gautus tyrimo rezultatus, ankstyvas pėdos minimas yra rekomenduotinas ir saugus konservatyvaus Achilo sausgyslės plyšimo gydymo metodas.

Kastoft ir bendraautoriai 2019 m. [42] pratęsė anksčiau minėtą Barfod ir kt. 2014 metų tyrimą. Iš viso buvo tirti 37 pacientai: 19 iš funkcinės grupės, kurie gydymo metu pėdą galėjo minti nuo pirmos dienos ir 18 pacientų iš kontrolinės grupės, kurie pėdą galėjo minti nuo 6-os gydymo savaitės. Tyrimo tikslas buvo įvertinti ankstyvą pėdos primynimo efektyvumą praėjus 4,5 metų po neoperacinio ūmaus Achilo sausgyslės plyšimo gydymo. Gydymo efektyvumui nustatyti buvo vertinta ATRS ir pakartotinas sausgyslės plyšimo dažnis.

(23)

reikšmingi rezultatai (p < 0.01), o kontrolinėje grupėje statistiškai reikšmingi rezultatai gauti tik tarp 0,5–1 metų (p<0.01), tačiau tarp 1–4,5 metų – rezultatai nebuvo reikšmingi (p = 0.30). Tyrimas parodė, kad nei vienas iš 37 pacientų nepatyrė pakartotino sausgyslės plyšimo.

Pagal gautus tyrimo rezultatus, ankstyvas pėdos minimas gydymo metu neturėjo įtakos rezultatams praėjus 4,5 m. po konservatyvaus Achilo sausgyslė plyšimo gydymo. Taip pat galima daryti išvadą, kad ankstyvas pėdos minimas yra saugus, tačiau ne efektyvesnis nei vėlyvas pėdos minimas.

Nilson-Halender ir bendraautorių tyrime 2010 m. [31] 97 pacientai (79 vyrai ir 18 moterų, kurių amžiaus vidurkis 41 m.) su ūmiu Achilo sausgyslės plyšimu buvo gydomi ir stebimi vienerius metus. Pacientai buvo suskirstyti pagal gydymo metodą į dvi grupes: 47 pacientai gydyti chirurgiškai (atviras) ir 50 pacientų konservatyviai. Gydymo metodų efektyvumas buvo vertinamas naudojant ATRS, PAS skales, funkciniais testais, komplikacijų dažniu ir klinikiniu ištyrimu 6-ą ir 12-ą mėn. po traumos.

Chirurgiškai gydytų pacientų ATRS skalės vidurkis 6-ą mėn. po gydymo buvo 72 balai, o 12-ą mėn. ATRS – 88 balai. Pacientų, gydytų konservatyviai, ATRS skalės vidurkis 6-ą mėn. buvo 71 balas, o 12-ą mėn. siekė 86 balus. Abiejų grupių, lyginant tarp 6-o ir 12-o mėn., rezultatai pagerėjo statistiškai reikšmingai (p <0.001), tačiau lyginant tarp grupių 6-ą ir 12-ą mėn. statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo (atitinkamai p = 0,870 ir p = 0,441).

Pacientų, gydytų chirurgiškai, PAS vidurkis prieš traumą buvo 4,31, o gydytų konservatyviai – 4,39. PAS skalės vidurkis 6-ą mėn. chirurginei grupei buvo 3,4, o 12-ą mėn. – 3,6. Nechirurginei grupei PAS skalės vidurkis 6-ą mėn. siekė 3,3, o 12-ą mėn. – 3,7. Taip pat nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp abiejų grupių 6-ą ir 12-ą tyrimo mėn. (p = 0.38 ir p = 0.71 atitinkamai). Abiejose grupėse 6-ą ir 12-ą mėn. PAS balas statistiškai reikšmingai sumažėjo, lyginant su balu prieš traumą (p <0.001).

(24)

nestebimas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp chirurginio ir konservatyvaus gydymo, tačiau studija rekomenduoja ankstyvą mobilizaciją, nepaisant pasirinkto gydymo metodo.

Olsson ir bendraautorių 2013 m. [43] atliktame tyrime buvo tirta 100 pacientų (86 vyrai ir 14 moterų, kurių amžiaus vidurkis 40 m). Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes pagal gydymo metodą: chirurginį atvirą su pagreitinta ankstyva reabilitacija ir konservatyvų su galūnės imobilizacija žemiau kelio. Chirurginis gydymo metodas atliktas 49 pacientams (amžiaus vidurkis 39,8 metai: 39 vyrai ir 10 moterų). Konservatyviai gydytas buvo 51 pacientas (amžiaus vidurkis 39,5 metai: 47 vyrai ir 4 moterys). Pacientai buvo vertinami 3 mėn., 6 mėn. ir 12 mėn. Pirminis gydymo efektyvumas buvo nustatomas naudojant ATRS skalę. Antrinis klinikinis atsakas nustatytas įvertinus simptomus, fizinį aktyvumą, pažeistos galūnės funkciją gydymo metu, pakartotiną sausgyslės plyšimo dažnį.

Nustatyta, kad chirurginės grupės pacientų 3-ią gydymo mėn. ATRS vidurkis buvo 43 balai, 6-ą mėn. – 70 balų, o 12-ą mėn. – 85 balai. Nechirurginės grupės ATRS vidurkis 3-ią mėn. buvo 35 balai, 6-ą mėn. – 70 balų ir 12-ą mėn. – 80 balų. Tarp abiejų gydymo grupių 3-ią, 6-ą ir 12-ą mėn. nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo, tačiau abiejose grupėse rezultatai nuo 3 iki 12 mėn. pagerėjo statistiškai reikšmingai (p < 0.001).

PAS vidurkis prieš traumą pacientams buvo 3,9 balai chirurginėje grupėje ir 4 balai nechirurginėje grupėje. Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių nebuvo nustatytas nei prieš traumą, nei 6-ą ar 12-ą mėn. Taip pat, lyginant PAS prieš traumą ir po 12 mėn., statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo nustatytas nei chirurginėje (p = 0,78), nei nechirurginėje grupėje (p = 0,23). Pacientams atliekant fizinius pratimus, rezultatai buvo geresni chirurginėje grupėje, tačiau duomenys buvo statistiškai nereikšmingi tarp abiejų grupių.

Nustatyta, kad chirurginėje grupėje pakartotinų sausgyslės plyšimo atvejų nebuvo. Konservatyviai gydomiems 5 (10 %) pacientams Achilo sausgyslė pakartotinai plyšo tarp 5 ir 12 savaitės nuo pradinės traumos, tačiau duomenys statistiškai nėra reikšmingi (p = 0,06). GVT buvo nustatyta 1 (2 %) pacientui iš chirurginės grupės ir 2 (4 %) pacientams iš nechirurginės grupės. Chirurginėje grupėje 6 (12 %) pacientams nustatyta paviršinė žaizdos infekcija ir vienam pacientui dalinis n. suralis pažeidimas.

Šio tyrimo rezultatai rodo, kad chirurginis gydymo metodas su pagreitinta reabilitacija gali būti atliekamas visiems pacientams be pakartotinų sausgyslės plyšimų ir su minkštaisiais audiniais susijusių sunkių komplikacijų. Tačiau šis gydymo metodas, remiantis ATRS, funkciniais testais ar fiziniu aktyvumu, nebuvo pranašesnis už konservatyvųjį. Tarp grupių nebuvo nustatyto reikšmingo ATRS skirtumo ir šie rezultatai sutampa su Nilsson-Helander ir bendraautorių atlikto tyrimo rezultatais.

(25)

taikytas chirurginis (perkutaninis) gydymo metodas. Gydymo efektyvumas buvo vertinamas naudojant ATRS 3, 6, 9 ir 12 mėn. po gydymo pradžios bei matuojant komplikacijų dažnį.

(26)

12. REZULTATŲ APTARIMAS

Išnagrinėjus sisteminei literatūros apžvalgai pasirinktus mokslinius straipsnius nustatyta, jog keturiuose iš jų pacientai buvo gydyti konservatyviai: viename naudotas funkcinis įtvaras ar imobilizacija gipsu, trijose imobilizacija gipsu su ankstyvu ar vėlyvu pėdos minimu. Tuomet šie gydymo metodai lyginti tarpusavyje. Dar dviejuose tyrimuose viena dalis pacientų gydyta chirurgiškai (atviru būdu), o kita dalis – konservatyviai. Taip pat viename tyrime pacientai buvo gydyti chirurgiškai (perkutaniniu būdu).

Kormaz ir kt. bei Bartod ir bendraautorių atliktuose tyrimuose tirtų pacientų ATRS balo vidurkis 6-ą ir 12-ą mėn. yra panašūs ir statistiškai nereikšmingi. Abu autoriai išvadose nurodo, kad gydymas anksti minant pėdą yra saugus ir efektyvus konservatyvaus gydymo metodas, tačiau nėra pranašesnis nei vėlyvas pėdos minimas [40,41].

Costa ir kt. tyrime naudojant funkcinį įtvarą pradinėje gydymo stadijoje buvo pastebėti geresni ATRS rezultatai, lyginant su pacientais, gydytais galūnės imobilizacija. Tačiau vėlesniuose gydymo etapuose rezultatai tapo statistiškai nereikšmingi [39].

Nilsson-Helander ir bendraautorių bei Olsson ir kolegų atliktuose tyrimuose dalis pacientų buvo gydyti konservatyviai taikant galūnės imobilizaciją gipsu. Tyrimo metu gauti rezultatai pagal ATRS panašūs į prieš tai aptartų autorių rezultatus [31,43].

Pakartotinas sausgyslės plyšimas buvo nustatytas 53 iš 783 konservatyviai gydytiems pacientams, GVT – 2 pacientams. Apibendrinant mokslinius straipsnius, kuriuose aprašomi konservatyvūs gydymo metodai, stebėti geresni ankstyvieji gydymo rezultatai naudajnt funckinį įtvarą, tačiau gydymo pabaigoje rezultatai tarp gydymų nesiskyrė, įrodytas panašus konservatyvių gydymo metodų efektyvumas ir saugumas[31, 39–43].

Sisteminėje literatūros apžvalgoje buvo nagrinėjami moksliniai straipsniai, kuriuose pacientai gydyti chirurgiškai (atviru ir perkutaniniu metodu). Visuose tyrimuose, kuriuose taikytas chirurginis gydymas, vertinant gydymo efektyvumą naudojant ATRS, stebėti panašūs rezultatai viso gydymo metu. Tyrimo metu chirurgiškai gydytiems pacientams nustatytos tokios komplikacijos: pakartotinas sausgyslės plyšimas 2 iš 169 chirurgiškai gydytiems pacientams, 10 žaizdos infekcijų, 7 nervo pažeidimai (n. suralis), 14 nusiskundimų dėl rando ir 3 GVT [31,43,44].

(27)
(28)

13. IŠVADOS

1. Darbe buvo analizuoti konservatyvūs ūmaus Achilo sausgyslės plyšimo metodai: funkcinis įtvaras, kojos imobilizacija gipsu, ankstyvas ir vėlyvas pėdos minimas. Palyginus šiuos konservatyvius gydymo metodus, buvo pastebėti geresni ankstyvieji gydymo rezultatai naudojant funkcinį įtvarą, tačiau gydymo pabaigoje nebuvo statistiškai reikšmingas efektyvumo ir saugumo skirtumas tarp konservatyvaus gydymo metodų.

2. Darbe taip pat buvo apžvelgti chirurginiai ūmaus Achilo sausgyslės plyšimo metodai: atviras ir perkutaninis. Palyginus šiuos chirurginius gydymo metodus nebuvo pastebėtas statistiškai reikšmingas gydymo efektyvumo ir saugumo skirtumas.

(29)

13. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Jarvinen TA, Kannus P, Maffulli N, Khan KM. Achilles tendon disorders: etiology and epidemiology. Foot Ankle Clin. 2005;10(2):255–266.

2. Movin T, Ryberg A, McBride DJ, Maffulli N. Acute rupture of the Achilles tendon. Foot Ankle Clin. 2005;10(2):331–356.

3. Huttunen TT, Kannus P, Rolf C, Fellander-Tsai L, Mattila VM. Acute achilles tendon ruptures: incidence of injury and surgery in Sweden between 2001 and 2012. Am J Sports Med. 2014;42(10):2419–2423.

4. Lantto I, Heikkinen J, Flinkkila T, Ohtonen P, Leppilahti J. Epidemiology of Achilles tendon ruptures: increasing incidence over a 33-year period. Scand J Med Sci Sports. 2015;25(1):e133– e138.

5. Raikin SM, Garras DN, Krapchev PV. Achilles tendon injuries in a United States population. Foot Ankle Int. 2013;34(4):475–480.

6. Singh, D. (2017). Acute Achilles tendon rupture. British Journal of Sports Medicine, 51(15), 1158– 1160.

7. Chiodo CP, Wilson MG. Current concepts review: nacute ruptures of the achilles tendon. Foot Ankle Int 2006;27:305–13.

8. Thevendran G, Sarraf KM, Patel NK, Sadri A, Rosenfeld P. The ruptured Achilles tendon: a current overview from biology of rupture to treatment. Musculoskelet Surg. 2013;97(1):9–20.

9. Khan RJ, Fick D, Keogh A, Crawford J, Brammar T, Parker M. Treatment of acute achilles tendon ruptures: a meta-analysis of randomized, controlled trials. J Bone Joint Surg Am. 2005;87(10):2202– 2210.

10. Keating JF, Will EM. Operative versus non-operative treatment of acute rupture of tendo Achillis: a prospective randomised evaluation of functional outcome. J Bone Joint Surg Br. 2011;93(8):1071– 1078.

(30)

14. Ghazzawi A, Theobald P, Pugh N, Byrne C, Nokes L. Quantifying the motion of Kager’s fat pad. J Orthop Res. 2009;27(11):1457-1460.

15. Maffulli N. Rupture of the Achilles tendon. J Bone Joint Surg Am. 1999;81(7):1019-1036. 16. Maffulli N, Almekinders L. The Achilles tendon. New York ; London: Springer; 2007.

17. Chen TM, Rozen WM, Pan WR, Ashton MW, Richardson MD, Taylor GI. The arterial anatomy of the Achilles tendon: anatomical study and clinical implications. Clin Anat. 2009;22(3):377-385. 18. Costa ML, MacMillan K, Halliday D, et al. Randomised controlled trials of immediate

weight-bearing mobilisation for rupture of the tendo Achillis. J Bone Joint Surg Br. 2006;88(1):69-77. 19. Cretnik A, Frank A. Incidence and outcome of rupture of the Achilles tendon. Wien Klin

Wochenschr. 2004;116 Suppl 2:33-38.

20. Komi PV, Fukashiro S, Jarvinen M. Biomechanical loading of Achilles tendon during normal locomotion. Clin Sports Med 1992;11: 521–31

21. Gillies H, Chalmers J. The management of fresh ruptures of the tendo achillis. J Bone Joint Surg Am. 1970;52(2):337–343.

22. Moller A, Astron M, Westlin N. Increasing incidence of Achilles tendon rupture. Acta Orthop Scand. 1996;67(5):479–481.

23. Shamrock AG, Varacallo M.(2020) Achilles Tendon Ruptures.

24. Karlsson, Jon & Westin, Olof & Carmont, Mike & Nilsson-Helander, Katarina. (2019). Achilles Tendon Ruptures. 10.1007/978-3-662-58704-1_33.

25. Inglis AE, Sculco TP. Surgical repair of ruptures of the tendo Achillis. Clin Orthop Relat Res. 1981;(156):160–169.

26. Chiodo CP, Glazebrook M, Bluman EM, et al. Diagnosis and treatment of acute Achilles tendon rupture. J Am Acad Orthop Surg. 2010;18(8):503–510.

27. Maffulli N, Dymond NP, Regine R. Surgical repair of ruptured Achilles tendon in sportsmen and sedentary patients: a longitudinal ultrasound assessment. Int J Sports Med. 1990;11(1):78– 84. [PubMed] [Google Scholar

28. Park SH, Lee HS, Young KW, Seo SG. Treatment of Acute Achilles Tendon Rupture. Clin Orthop Surg. 2020;12(1):1–8.

29. Khan RJ, Carey Smith RL. Surgical interventions for treating acute Achilles tendon ruptures. Cochrane Database Syst Rev 2010;(9):CD003674.

30. Asplund CA, Best TM. Achilles tendon disorders. BMJ 2013;346:f1262.

(31)

32. Young SW, Patel A, Zhu M, et al. Weight-bearing in the nonoperative treatment of acute Achilles tendon ruptures: a randomized controlled trial. J Bone Joint Surg Am. 2014;96(13):1073–1079. 33. Saleh M, Marshall PD, Senior R, MacFarlane A. The Sheffield splint for controlled early

mobilisation after rupture of the calcaneal tendon: a prospective, randomised comparison with plaster treatment. J Bone Joint Surg Br. 1992;74(2):206–209.

34. Lantto I, Heikkinen J, Flinkkila T, et al. Early functional treatment versus cast immobilization in tension after achilles rupture repair: results of a prospective randomized trial with 10 or more years of follow-up. Am J Sports Med. 2015;43(9):2302–2309.

35. Hsu AR, Jones CP, Cohen BE, Davis WH, Ellington JK, Anderson RB. Clinical outcomes and complications of percutaneous Achilles repair system versus open technique for acute Achilles tendon ruptures. Foot Ankle Int. 2015;36(11):1279–1286.

36. Yepes H, Tang M, Geddes C, Glazebrook M, Morris SF, Stanish WD. Digital vascular mapping of the integument about the Achilles tendon. J Bone Joint Surg Am. 2010;92(5):1215–1220.

37. Huang J, Wang C, Ma X, Wang X, Zhang C, Chen L. Rehabilitation regimen after surgical treatment of acute Achilles tendon ruptures: a systematic review with meta-analysis. Am J Sports Med. 2015;43(4):1008–1016.

38. Brumann M, Baumbach SF, Mutschler W, Polzer H. Accelerated rehabilitation following Achilles tendon repair after acute rupture: development of an evidence-based treatment protocol. Injury. 2014;45(11):1782–1790

39. Costa ML, Achten J, Wagland S, et al. Plaster cast versus functional bracing for Achilles tendon rupture: the UKSTAR RCT. Southampton (UK): NIHR Journals Library; 2020 Feb. (Health Technology Assessment, No. 24.8.)

40. Korkmaz, M., Fatih Erkoc, M., Yolcu, S., Balbaloglu, O., Öztemur, Z., & Karaaslan, F. (2015). Weight bearing the same day versus non-weight bearing for 4 weeks in Achilles tendon rupture. Journal of Orthopaedic Science, 20(3), 513–516

(32)

Treatment for Acute Achilles Tendon Ruptures: A Randomized Controlled Study. The American Journal of Sports Medicine, 41(12), 2867–2876.

(33)

PRIEDAI

Şekil

Updating...

Referanslar

Benzer konular :